II ADVENTO SEIKMADIENIS

EvangelijaMt 3, 1–12

Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus Karalystė

Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.

Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas. Jis skelbė Judėjos dykumoje: „Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus Karalystė.“ O jis buvo tasai, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs:

Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!

Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jo maistas buvo skėriai ir lauko medus.

Tuomet pas jį ėmė rinktis Jeruzalės gyventojai, visa Judėja ir visa Pajordanė. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje. Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių krikštytis, Jonas juos barė:

„Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? Duokite tikrų atsivertimo vaisių! Ir nemėginkite ramintis: ‘Juk mūsų tėvas – Abraomas.’ Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį.

Aš jus krikštiju vandeniu, kad atsiverstumėte, bet po manęs ateis galingesnis už mane, aš nevertas jam nė kurpių nuauti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė, ir jis išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi.“

Tai Viešpaties žodis.

 

Melskimės, kad savanorių ir humanitarinės organizacijos visada turėtų žmonių, norinčių įsipareigoti bendrajam gėriui, ir ieškotų vis naujų bendradarbiavimo būdų tarptautiniu lygmeniu.

Pasauliui reikia savanorių ir organizacijų, įsipareigojančių siekti bendrojo gėrio. Deja, šiandien dažnai norima išbraukti žodį „įsipareigojimas“. Pasauliui reikia savanorių, kurie būtų įsipareigoję siekti bendrojo gėrio. Būti solidariais savanoriais – tai pasirinkimas, kuris mus išlaisvina, daro mus atvirus kitų poreikiams, skatina siekti teisingumo, ginti vargstančiuosius, rūpintis kūrinija. Būti savanoriu reiškia liudyti gailestingumą rankų darbu, žvilgsniu, dėmesingu išklausymu, artumu. Būti savanoriu reiškia dirbti kartu su žmonėmis, kuriems tarnaujama. Ne tik dirbti žmonėms, bet ir su žmonėmis. Dirbti su žmonėmis. Savanorių organizacijų darbas yra daug veiksmingesnis, kai jos bendradarbiauja tarpusavyje ir su valstybėmis. Koordinuojant darbą, kad ir kokie riboti būtų ištekliai, galima daugiau nuveikti ir daryti vilties padauginimo stebuklus. Mums labai reikia dauginti viltį!

I ADVENTO SEKMADIENIS

Evangelija Mt 24, 37–44

Budėkite, kad būtumėte pasirengę

Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.

Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

„Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.

Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite.“

Tai Viešpaties žodis.

KRISTUS VISATOS VALDOVAS (KRISTUS KARALIUS), XXXIV EILINĖ SAVAITĖ

XXXIII EILINIS SEKMADIENIS

Romoje pradėtas šv. Juozapato Kuncevičiaus jubiliejus

 

XXXII EILINIS SEKMADIENIS

Parapijos skelbimai:

Lapkričio 7 d. Pirmadienį

Bus lankomos šios kapinės:

1. Bačkonių km kapinės: 11 val.
2. Kudonių km kapinės: 11 val. 30.
3. Strošiūnų km kapinės: 12 val.
4. Vladikiškių km kapinės: 12 val. 30

Popiežiaus maldos intencija lapkričiui

 Melskimės už kenčiančius vaikus, ypač už neturinčius namų, našlaičius ir karo aukas. Tegul jiems būna užtikrinta galimybė gauti išsilavinimą ir jausti šeimos meilę.

Milijonai berniukų ir mergaičių vis dar kenčia ir gyvena sąlygomis, labai panašiomis į vergovę. Tai nėra skaičiai: tai yra žmonės, turintys vardus, veidus ir Dievo jiems suteiktą tapatybę. Pernelyg dažnai užmirštame savo atsakomybę ir užmerkiame akis prieš šių vaikų, kurie neturi teisės žaisti, mokytis, svajoti, išnaudojimą. Jie net negali džiaugtis šeimos šiluma. Kiekvienas atstumtas vaikas, paliktas šeimos, be mokslo, be sveikatos priežiūros, yra šauksmas! Šauksmas, kuris kyla į Dievą ir kaltina sistemą, kurią sukūrėme mes, suaugusieji. Mes visi esame kalti dėl kiekvieno apleisto vaiko. Negalime daugiau leisti, kad jie jaustųsi vieniši ir atstumti. Jie turi teisę į išsilavinimą ir šeimos meilę, turi teisę žinoti, kad Dievas jų neužmiršta.