PAMALDŲ TVARKA DIDŽIĄJĄ SAVAITĘ, VELYKŲ TRIDIENĮ, I VELYKŲ SAVAITĘ

Didįjį pirmadienį, balandžio 15 d.- 9 val.

Didįjį antradienį, balandžio 16 d.- 9 val.

 Didįjį trečiadienį, balandžio 17 d. - 9 val.

Didįjį ketvirtadienį, balandžio 18 d. - 18 val.

Didįjį penktadienį, balandžio 19 d. - 18 val.

Didįjį šeštadienį, balandžio 20 d. (Velyknaktis), (krikšto pažadų atnaujinimas, atsinešama krikšto žvakė, vanduo) - 20 val.

Balandžio 21 d. Velykų sekmadienis  - 8 val.

Balandžio 22 d. II Velykų dieną - 10 val.

Balandžio 23 d. Antradienį - 9 val.

Balandžio 24 d. Trečiadienį - 9val.

Balandžio 25 d. Ketvirtadienį - 9 val.

Balandžio 26 d. Penktadienį - 9 val. ir 19 val.

Balandžio 27 d. Šeštatienį - 10 val. ir 19 val.

Balandžio 28 d. Atvelykio sekmadienį -10 val. ir 12 val.

ŠVENTOJO TĖVO MALDOS INTENCIJOS BALANDŽIO MĖNESIUI: UŽ KARO ZONOSE DIRBANČIUS MEDIKUS

Gydytojų, slaugytojų ir kitų medicinos darbuotojų
 buvimas konfliktų zonose yra vilties ženklas. 
Šie išmintingi, drąsūs ir geri žmonės, vykdydami
 savo pašaukimą, dirba labai pavojingomis sąlygomis. 
Melskimės už karo zonose dirbančius medikus ir
 humanitarinės pagalbos darbuotojus, kurie
 rizikuoja savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus.

IV GAVĖNIOS SEKMADIENIS (LAETARE)

Evangelija (Lk 15, 1–3. 11–32)

    Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo žodžių pasiklausyti. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo, sakydami: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“. Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą:
 „Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jaunesnysis tarė tėvui: 'Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį'. Tėvas padalijo sūnums turtą. Netrukus jaunėlis, pasiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, išeikvojo savo lobį.
    Kai viską išleido, toje šalyje kilo baisus badas, ir jis pradėjo stokoti. Tada nuėjo pas vieną šalies gyventoją ir stojo jam tarnauti. Tasai jį pasiuntė kiaulių ganyti. Jis geidė prikimšti pilvą bent ankščių jovalo, kurį ėdė kiaulės, tačiau nė to jam neduodavo.
    Tada susimąstė ir tarė: 'Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado! Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: 'Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!' Jis pasiryžo ir iškeliavo pas tėvą.
    Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo. O sūnus prabilo: 'Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nebesu vertas vadintis tavo sūnumi'...
    Bet tėvas įsakė tarnams: 'Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas! Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Puotaukime, linksminkimės! Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado'. Ir jie pradėjo linksmintis.
    Tuo metu vyresnysis sūnus buvo laukuose. Eidamas namo ir prisiartinęs prie sodybos, išgirdo muziką ir šokius. Jis pasišaukė tarną ir paklausė, kas čia dedasi. Tas jam atsakė: 'Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas liepė papjauti nupenėtą veršį, kad sulaukė jo sveiko'. Tada šis supyko ir nenorėjo eiti namo. Tėvas išėjęs pradėjo vadinti jį vidun. O jis atkirto tėvui: 'Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nesi davęs nė ožiuko pasilinksminti su draugais. Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavąjį turtą su bloga draugija, tu bematant jam papjovei peniukšlį'.
    Tėvas atsakė: 'Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado!'“