XIV EILINIS SEKMADIENIS

 

Evangelija (Lk 10, 1–9. (10–12. 17–20))

    Anuomet Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti.

    Jis sakė jiems:

    „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus, lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.

Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: 'Ramybė šiems namams!' Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: 'Jums prisiartino Dievo karalystė!'

    [O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: 'Mes jums nukratome netgi jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau čia!' Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau, negu anam miestui.

    Septyniasdešimt du mokiniai sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo“.

    O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“.]

Parapijos lankymas liepos 4 - 6 dienomis

 Parapijos klebonas kun. Rokas Puzonas lankys:

 Liepos 4 d. (Pirmadienis) Bublių ir Pavuolių kaimą.

Liepos 5 d. (Antradienis) Stoniavos kaimą.

Liepos 6 d. (Trečiadienis) Mankuviškių II kaimą, Morkūnų kaimą.

Švč. Mergelė Marija, Šeimų Karalienė

Lietuvoje – šventė

XVII a. pirmoje pusėje vysk. Jurgis Tiškevičius Žemaičių Kalvarijoje pastatė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo vardo bažnyčią, o miestelio aplinkoje įrengė dvidešimties stočių Kryžiaus kelią ir jų globą pavedė tėvams dominikonams. Iš Romos buvo atvežtas Dievo Motinos paveikslas, kuris greitai išgarsėjo malonėmis. 2006 m. popiežius Benediktas XVI pašventino šiam paveikslui skirtas karūnas ir įgaliojo Telšių vyskupą vainikuoti paveikslą Šeimų Karalienės titulu. Lietuvos vyskupijose liepos 2 d. buvo įvesta Švč. Mergelės Marijos, Šeimų Karalienės šventė.

Popiežiaus maldos intencija liepos mėnesiui: už pagyvenusius žmones

 

Melskimės už pagyvenusius žmones, kad jie taptų švelnumo mokytojais, kad jų patirtis ir išmintis padėtų jaunesniems su viltimi ir atsakomybe žvelgti į ateitį.
Kai kalbame apie šeimą, negalime nekalbėti apie pagyvenusių žmonių svarbą. Žmonijos istorijoje mūsų dar niekada nebuvo tiek daug, tačiau nežinome, kaip gyventi šį naują gyvenimo etapą: yra daug senatvei skirtų priežiūros planų, bet mažai gyvenimo projektų. Mes, vyresnio amžiaus žmonės, labai džiaugiamės, kai mumis rūpinamasi, apie mus galvojama ir esame mylimi. Tačiau ir mes patys esame arba galime būti švelnumo mokytojai. Dar ir kaip! Šiame prie karo pripratusiame pasaulyje mums reikia tikros švelnumo revoliucijos. Todėl mums tenka didelė atsakomybė prieš naująsias kartas.  Atsiminkime: seneliai ir pagyvenę žmonės yra kaip duona, kuri maitina mūsų gyvenimą, jie yra paslėpta tautos išmintis, todėl reikia juos gerbti. Kaip tik todėl įsteigiau jiems skirtą dieną.

Tryliktasis eilinis sekmadienis

 „Atėjus metui, kai turėjo būti paimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo veidą į Jeruzalę. Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną Samarijos kaimą paruošti, kur jam apsistoti. Bet kaimo gyventojai nesutiko jo priimti, nes jis keliavo Jeruzalės link. Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“ Bet jis atsisukęs sudraudė juos. Jie pasuko į kitą kaimą. Jiems einant keliu, vienas žmogus jam pasakė: „Aš seksiu paskui tave, kur tik tu eitum!“ Jėzus atsakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“. Kitam žmogui jis pasakė: „Sek paskui mane!“ Tas prašė: „Leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti“. Jis atsakė: „Palik mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu eik ir skelbk Dievo karalystę!“ Dar vienas tarė: „Aš seksiu paskui tave, Viešpatie, bet leisk man pirmiau atsisveikinti su namiškiais“. Jėzus tam pasakė: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“. (Lk 9, 51–62)“

Parapijos lankymas: bus lankomas Antakalnio kaimas

Ateinančią savaitę, nuo birželio 27 dienos (pirmadienio) iki liepos 1 dienos (penktadienio) parapijos klebonas kun. Rokas Puzonas lankys Antakalnio kaimą. 

ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIS (ŽIEŽMARIŲ PARAPIJOJE - ATLAIDAI)

 

Evangelija (Lk 15, 3–7)

   Jėzus pasakė farziejams palyginimą: „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?! Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: 'Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!'
    Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio, negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti“.
 

ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO GIMIMAS (Iškilmė)

 

Evangelija (Lk 1, 57–66. 80)

    Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus. Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę buvo suteikęs jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja. Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu – Zachariju. 
Motina pasipriešino: „O, ne! Jis vadinsis Jonas“. 
    Kiti jai sakė: „Betgi niekas tavo giminėje neturi šito vardo“. Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį. 
    Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: „Jo vardas – Jonas“. Visi stebėjosi. Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis ėmė kalbėti, šlovindamas Dievą. Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius.   Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: „Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“ Jį tikrai globojo Viešpaties ranka. 
   Tuo tarpu kūdikis augo ir tvirtėjo dvasia. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos. 
 

Devintinių sekmadienis – Kristaus kūnas ir kraujas

 

„Minia, tai sužinojusi, sekė iš paskos. Jis priėmė žmones ir kalbėjo jiems apie Dievo karalystę, pagydė tuos, kuriems reikėjo gydymo. Diena pakrypo vakarop. Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykumoje“. Jėzus atsiliepė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Dvylika atsakė: „Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šitai miniai“. O buvo ten apie penkis tūkstančius vyrų. Jėzus įsakė mokiniams: „Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt“. Jie taip padarė ir visus susodino. Tuomet, paėmęs penkis kepalėlius ir dvi žuvis, jis pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai. Visi valgė ir pasisotino. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių nulikusių kąsnelių. (Jn 15, 4-14)“

Skaitiniai procesijai RM (1118)

I stotis   † Mt 5, 1–12a

II stotis  † Mk 8, 1–9

III stotis † Lk 22, 14–20

IV stotis † Jn 15, 4–14